864557858

19

Jul, 2018

Nuorodų apmokestinimas ir visuotinė cenzūra? Šiandien Europos parlamentas sprendžia interneto ateitį – įstatymo projektas sukėlė milžinišką pasipiktinimo bangą

By: | Tags: | Comments: 0

Šiandien apie pietus Europos parlamentarai balsuos už itin svarbią Autorių teisių apsaugos direktyvą, lemsiančią tai, kaip ateityje veiks internetas. Ir, anot interneto laisvės šalininkų, šioje direktyvoje numatomi pokyčiai gali paversti internetą sunkiai suvokiama bei labai nepatrauklia erdve, kurioje visi įkeliami duomenys turės būti iš anksto filtruojami, o nuorodos galės būti apmokestintos.

Viena iš tokios pozicijos šalininkų yra europarlamentarė, Vokietijai atstovaujanti Piratų partijos narė Julia Reda, raginanti telefonu ar kitomis priemonėmis susisiekti su savo šalies europarlamentarais ir paraginti juos balsuoti prieš direktyvos dabartinį pavidalą. Tokiu atveju įstatymas būtų taisomas ir galbūt naujoje jo redakcijoje drakoniškų ir nesuvokiamų reikalavimų nebeliks.

Prieš tokį Europos Komisijos pasiūlytos direktyvos pavidalą, kokiu ji dabar yra pateiktas Europos Parlamentui, balsuoti ragina ne tik J.Reda – piestu prieš siūlomus naujus interneto veikimo principus stoja ir pasaulinio tinklo krikštatėviu tituluojamas Timas Berners-Lee, ir „Wikipedia“ steigėjas Jimmy Walesas, interneto pionierius Vintas Cerfas ir dar 70 itin svariai prie interneto raidos prisidėjusių asmenų, savo poziciją išdėstę bendrame atvirame laiške.

Taip pat, protestuojant prieš šio įstatymo priėmimą, prieigą prie savo svetainės apribojo „Wikipedia“ italų ir latvių kalbomis, angliškos „Wikipedia“ svetainės lankytojai iš Lietuvos matys raginimą susisiekti su jiems atstovaujančiais europarlamentarais ir išreikšti savo nuomonę.

Anot J.Redos, daugiausiai klausimų (ir pasipriešinimo) naujojoje direktyvoje kelia 11 ir 13 straipsniai, kurie, atitinkamai, apibrėžia nuorodų į bet kokius išorinius informacijos šaltinius apmokestinimą ir informacijos, talpinamos į internetą, išankstinį filtravimą. Nors tiksliai teisine kalba apibrėžimas yra kiek kitoks, tačiau, anot J.Reda, direktyvos tikslas ir veikimas yra būtent toks.

Kaip bus apmokestintos nuorodos?

Iš teisinės į bendrinę kalbą J.Redos perfrazuotas 11 straipsnis nurodo, kad valstybės-narės privalės užtikrinti išskirtines leidėjų teises publikuoti ir padaryti prieinamais savo kūrinius, kad jie galėtų gauti sąžiningą ir proporcingą atlyginimą už skaitmeninį naudojimąsi jų publikacijomis.

Europarlamentarė aiškina, kad iš esmės tai yra „nuorodos mokesčio“ įteisinimas, nes naujojoje direktyvoje nėra numatytas ribinis medžiagos kiekis, kad ta medžiaga būtų pripažinta autorine. Kitaip tariant, autorine medžiaga gali būti pripažįstama net tokia trumpa, faktinė antraštė, kaip „Dalia Grybauskaitė susitiko su Angela Merkel“.

Tuo tarpu nuorodos į išorinius interneto išteklius yra nelabai prasmingos, jeigu nėra nurodoma, į kur jos veda. Pavyzdžiui, todėl „Facebook“ ir kiti interneto ištekliai nuorodas konvertuoja į iliustracijas su maža turinio ištrauka (dažniausiai antrašte), kad lankytojas žinotų, ką pamatys tą nuorodą aktyvavęs.

O jeigu 11 straipsnis įsigalios tokiu pavidalu, kokiu jis yra siūlomas šiuo metu, publikacijų autoriai turės išskirtines teises ne tik į visą savo sukurtą tekstą ar kitokio pavidalo turinį, bet ir į bet kokio ilgio jo fragmentą, vadinasi, atitinkamai, ir į nuorodą, kuria iliustruojamas (ir reklamuojamas) jo turinys. Ir kiekvienas šaltinis, pageidaujantis dėti nuorodas į kitus šaltinius, privalės turėti tarpusavio licencijavimo susitarimą.

Tokiu būdu originalios informacijos kūrėjai įgis daugiau galimybių gauti atlygį už savo kūrinio platinimą internete, net ir tuo atveju, jeigu „platinimas“ bus tiesiog nuorodos į autoriaus ar leidėjo svetainę įdėjimas. Tuo pačiu direktyvoje nurodoma, kad „nuorodos atvaizdavimas paieškos variklio rezultatuose neturėtų būti vertinamas kaip sąžiningas ir pakankamas atsilyginimas“. Kitaip tariant, informacijos leidėjams suteikiama teisė apmokestinti visus trečiųjų šalių šaltinius, kurie įsideda nuorodas į jų svetainę net tuomet, kai tikslas yra nukreipti vartotoją į tikrąją leidėjo svetainę.

Šis reikalavimas gali iš pagrindų pakeisti ir tai, kaip veikia „Facebook“ bei kiti populiaresni socialiniai tinklai: internautai pastaruoju metu gana retai kuria savo asmeninius, nedaug kam žinomus tinklaraščius, nes didelės komercinės platformos, pritraukiančios daug lankytojų, tam yra gerokai patogesnės. Tačiau dėl direktyvos reikalavimų šios platformos bus priverstos riboti galimybę patiems vartotojams dėti nuorodas į savo tekstus.

Šiame straipsnyje bene svarbiausia yra tai, kad ta pati direktyva aiškiai nurodo, jog 11 straipsnis nereglamentuoja nuorodų naudojimo, tačiau niekur nenurodoma, kad lygiai taip pat nėra reglamentuojamas ir turinio fragmento, kuriuo iliustruojama nuoroda, naudojimas.

Dėl to, jeigu reglamentas įsigalios esamu pavidalu, į populiarias interneto platformas galėsime dėti neiliustruotas nuorodas, pavadintas „Paspauskite čia norėdami sužinoti, kas įvyko Dainų šventėje“, tačiau negalėsime to daryti dėdami iliustruotą nuorodą, kurioje matytųsi tiksli antraštė.

Dėl to J.Reda daro griežtą išvadą: direktyvos 11 straipsnis smarkiai ribos kasdienę mūsų veiklą internete: dalijimąsi nuorodomis į naujienas. Europarlamentarė cituoja ir žinomiausių Europos intelektinės nuosavybės teisės ekspertų išvadą: tokia direktyva nebus naudinga nei žurnalistams, nei smulkiesiems leidėjams ir apribos laisvus informacijos mainus.

Kaip bus filtruojamas turinys?

Direktyvos 13 straipsnis, galiosiantis kiekvienai interneto paslaugai su turinio įkėlimo forma ir mygtuku „publikuoti“, reikalaus, kad „internetinių dalijimosi turiniu paslaugų teikėjai vykdo komunikacijos su visuomene funkciją ir privalo turėti sąžiningą bei tinkamą licencinį susitarimą su teisių turėtojais“.

Radikalus direktyvos pasiūlymas paverstų interneto platformas tiesiogiai atsakingomis už autorių teisių pažeidimus, kuriuos padaro vartotojai, platinantys turinį: direktyvoje apibrėžiama, kad į platformas įkrautus darbus visuomenei pateikia ne tiesiogiai juos įkrovę vartotojai, o turinio paslaugų teikėjai.

J.Reda siūlo įsivaizduoti hipotetinę situaciją: jeigu būtų sukurta interneto platforma, specializuotai skirta tam, kad vartotojai dalintųsi savo katinų nuotraukomis arba vaizdo įrašais, tačiau atsirastų vienas piktybinis veikėjas, kuris kino teatre nusifilmuotų naujausią holivudinį filmą ir įkeltų jį tarsi savo katino įrašą, visa platforma (o ne vartotojas asmeniškai) teisiškai taptų pažeidžiama taip, tarsi tos platformos atstovai tyčia, siekdami asmeninės finansinės naudos, būtų įkėlę tą filmo įrašą. „Įstatymo akivaizdoje „Napster“, „The Pirate Bay“ ir „MegaUpload“ buvo teisiškai kur kas mažiau pažeidžiami nei bus bet kokia interneto svetainė su turinio įkėlimo forma“, – tvirtina J.Reda.

Iš esmės tai reiškia, kad siekiant visiškai atitikti 13 straipsnio reikalavimus, interneto platformos turės sudaryti išankstines platinimo licencijavimo sutartis su viso autorių teisėmis saugomo turinio teisių turėtojais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net „Spotify“ nėra tinkamai licencijavę visų per tą platformą prieinamų dainų, todėl kalbėti apie autorių teisėmis saugomas nuotraukas, kurių gausa (ir autorių kiekis) yra gerokai didesnė, tai yra dar sunkesnė užduotis.

Direktyvoje nurodoma, kad visas turinys, kuris yra platinamas neturint licencijavimo sutarties su autorių teisių vartotoju, turės būti padarytas nebeprieinamu. Tuo tarpu J.Reda tikina, kad „licencijavimo sutarties nebuvimas“ bus standartinė būsena tarp platinimo platformos ir autoriaus, kuri galios bet kokiam į internetą įkeliamam turiniui: jokia interneto platforma negebės užtikrinti, kad jų vartotojo įkeliamas turinys yra licencijuotas pagal sutartį su teisių turėtoju, todėl pagal nutylėjimą visas turinys turės būti vertinamas kaip nelicencijuotas ir neplatintinas.

Siekiant užtikrinti šio straipsnio numatytų apribojimų įgyvendinimą, interneto platformų turėtojai privalės „taikyti efektyvias technologijas, kurios užtikrintų įkeliamų darbų autorių teisių apsaugą“. Iš esmės tai reiškia, kad interneto platformos privalės susikurti arba įsigyti filtrus, kurie patikrins kiekvieną vartotojo įkeliamą informacijos fragmentą, kad užtikrintų, jog nėra pažeidžiamos autorių teisės. Ir tai kelia milžinišką grėsmę saviraiškos laisvei internete, nes J.Reda abejoja, ar filtrai sugebės atskirti interneto memą (kuriame kaip vaizdinė priemonė gali būti panaudotas, pavyzdžiui, filmo kadras) nuo autorių teisėmis saugomo turinio.

Tad Piratų partijos atstovė daro išvadą, kad 13 direktyvos straipsnis įteisina reikalavimą naudoti „cenzūros mašinas“, kurias Timas Berners-Lee yra pavadinęs „beprecedenčiu žingsniu link visuotinio stebėjimo ir kontrolės“.

J.Reda prognozuoja, kad jeigu direktyva būtų priimta savo dabartiniu pavidalu, internetas išsigimtų į terpę, primenančią kabelinę televiziją, kur kiekvienas turinio fragmentas, patenkantis į viešumą, turi būti iš anksto palaimintas kino, televizijos ar muzikos pramonės atstovų, kuriems priklauso teisės į turinį – net tuo atveju, jeigu norima platinti jiems nepriklausantį turinį.

Todėl europarlamentarė, anksčiau minėtojo atvirojo laiško signatarai ir „Wikipedia“ kūrėjai ragina susisiekti su Jums atstovaujančiais Europos parlamento nariais ir paraginti juos liepos 5 dieną priimti teisingą sprendimą. Plačiau apie galimą Autorių teisių apsaugos direktyvos poveikį interneto laisvėms galima sužinoti šioje svetainėje.