864557858

Seno kompiuterio atnaujinimas

Gali būti daug priežasčių, dėl kurių tautietis naudoja muziejinį kompiuterį vietoj naujo. Vienam gaila pinigų, kitas tingi pakeisti, trečiam ir esamo užtenka ir pan. ne visada naudojamą kompiuterį iš tikrųjų verta atnaujinti, arba apskritai pirkti naują. Kai žmogus nekelia labai didelių reikalavimų kompiuteriui, tarkime, jis nežaidžia naujausių žaidimų ar nežiūri DVD BlueRay filmų, nebūtina švaistyti pinigų naujam kompiuteriui, tikriausiai pakaks turimo senesnio. Su senesniu kompiuteriu galima sėkmingai rašyti, skaičiuoti, naršyti po internetą, klausytis muzikos, žiūrėti filmus, galima netgi žaisti, bet toli gražu ne visus žaidimus. Čia kalbama apie kompiuterį, kurio procesoriaus dažnis 1600-2500 Mhz, operatyvioji atmintinė bent 1 Gb, vaizdo atmintis maždaug 256 Mb. Standžiojo disko talpa didelės reikšmės kompiuterio darbo našumui neturi, tačiau į mažą diską idiegus operacinę sistemą liks nedaug vietos duomenims. Normaliam darbui mažesnis nei 80 Gb talpos diskas yra per mažas.

Lietuvoje rasime ir dar silpnesnių aparatų, kurie puikiai veikia, bet yra morališkai pasenę. Ne vienas naudoja kompiuterį su Pentium IV ar net Pentium III procesoriumi. Tokie aparatai savu laiku buvo monstrai, bet dabar tėra verti gero butelio – prisiminimams nuplauti, nors su jais įmanoma apdoroti tekstą, skaičiuoti, klausytis muzikos, naršyti po internetą, mokytis ir netgi pažaisti „Mario“. Tokie kompiuteriai veikia, bet jų lėtumas gali erzinti silpnesnių nervų asmenį ir išprovokuoti neprognozuojamą organizmo atmetimo reakciją.

Senesnio modelio kompiuterio vartotojas turi kelias galimybes:

  • Kompiuterį naudoti kaip naudoję ir nekreipti dėmesio į technikos progresą. Jei kompiuteris normaliai atlieka tuos veiksmus, kurių nori vartotojas, į progresą galima nusispjauti. Tarkime, vartotojas kompiuteriu atlieka raštvedybos darbus, kartais panaršo po internetą, pažiūri kokį nors pornografinį filmą ir nuolat klausosi muzikos.
  • Atnaujinti kompiuterį. Beveik visada kompiuterį galima patobulinti, įmontavus į jį naujų detalių: atmintį, galingesnę vaizdo plokštę, talpesnį standųjį diską, spartesnį procesorių, bet ne visada tai verta daryti.
  • Įsigyti naują kompiuterį, o senąjį padovanoti pusbroliui ar jaunesnei sesutei, senyvo amžiaus kaimynei, nors konstruojant naują kompiuterį galima panaudoti kai kurias senesnio kompiuterio detales ir sutaupyti pinigų.
  • Trenkti kompiuterį į sieną, susitvarkyti kambarį ir nepirkti naujo. Visi kažkodėl įsivaizduoja, kad kompiuteris yra būtinas aparatas, kurį privalo turėti kiekvienas, o gali būti, kad žmogui kompiuteris visiškai nereikalingas. Žmogus, kuris nors šiek tiek pasižymi sveiku protu, turėtu savęs paklausti, ko jam labiau reikia: BMW ar AMD.

Jei visgi nusprendėte, ar už Jus nusprendė specialistas, atnaujinti kompiuterį, tolimesnis tekstas skirtas Jums.

Sunku nustatyti ribą, kur baigiasi kompiuterio atnaujinimas ir prasideda naujo kompiuterio surinkimas. Atnaujinant kompiuterį, reikėtų keisti tas detales, dėl kurių jaučiamas nepatogumas, o ne tas, kurioms yra atliekamų pinigų. Reikia gerai apsvarstyti, ar išleisti atnaujinimui pinigai duos lauktą rezultatą. Gal geriau juios pataupyti naujam kompiuteriui ar panaudoti lėšas kitur.

Operatyviosios atmintinės papildymas yra tikslingas, jei kompiuteris teturi 1 Gb arba dar mažiau. Jei kompiuteriui trūksta operatyviosios atmintinės, vietoj jos jis naudoja virtualią atmintį – duomenys įsirašo į standųjį diską. Kadangi duomenų srautas į (iš) standųjį diską yra gerokai lėtesnis negu į operatyviąją atmintinę, kompiuterio darbas pastebimai sulėtėja. Nuolat mirksintis standžiojo disko indikatorius įspėja apie operatyviosios atmintinės trukumą. Windows 7 sistemos normaliam darbui reikia 1Gb operatyviosios atminties, nors nepakenktų ir 2 Gb. Jei naudojama senesnė operacinė sistema Windows XP, netikslinga montuoti daugiau, kaip 512 Mb atminties. Operatyviosios atmintinės plokštei įdėti nereikia daug fizinių, dvasinių ir finansinių pastangų, tereikia žinoti, kokią atmintį gali montuoti turimoje pagrindinėje plokštėje.

Atmintinės papildymas kompiuteryje nesukels revoliucijos, ir kompiuterį paspartins tik tuo atveju, jei jam atmintinės trūko. Neitin tikslinga ir sunkiai papildomas senesnių nei Pentium III kompiuterių atmintinė.

Keisti vaizdo plokštę tikslinga, jei kompiuteriu neįmanoma žaisti žaidimų. Žaidžiant žaidimus, būtina galinga vaizdo plokštė, bet gali būti neįmanoma tokią plokštę įmontuoti į turimą pagrindinę plokštę.

Jei kompiuteris vis dar tenkina vartotojo poreikius, bet standžiajame diske netelpa duomenys ir programos, galima didesnį standųjį diską. Kompiuteryje vienu metu gali veikti iki keturių standžiųjų diskų, bet tiek sveikam žmogui paprastai nereikia. Jei vieno per maža dviejų tikrai turėtu užtekti. Toks būdas naudingas, kuomet nenorima išlaidauti didelės talpos standžiajam diskui. Taip į pagrindinę plokštę integravus du diskus, vienas tarnaus kaip programinis diskas, o antrasis kaip informacijos kaupiklis.

Procesoriaus keitimas nėra tikslingas, nes kompiuterio spartą daug kuo lemia operatyviosios atmintinės talpa ir vaizdo plokštės pajėgumas. Be to, mažai šansų, kad į turimą pagrindinę plokštę bus galima įdėti daug galingesnį procesorių, o dešimt procentų ar dvidešimt procentų procesoriaus dažnio padidinimas nebus pastebimas.

(video su atnaujinimu)

Revoliucija kompiuterio korpuse

Sunku pasakyti, kas yra atnaujinimas, o kas – naujo kompiuterio konstravimas. Galima sename kompiuteryje padaryti tokią revoliuciją, kad turėtumėte naują kompiuterį sename korpuse. Toks perversmas bus pigesnis nei naujo kompiuterio pirkimas, bet atnaujintame kompiuteryje silpnesnių vietų, kurias vėliau, turint noro ir pinigų, bus galima paversti stipriosiomis vietomis.

Panagrinėkime pavyzdį. Tarkime, tautietis turi kompiuterį su AMD Athlon 64 3200+ MHz procesoriumi, 1 Gb DDR operatyviąja atmintine, 120 Gb standžiuoju disku, DVD-ROM diskasukiu, vaizdo plokšte, integruota į pagrindinę plokštę, o PCI‘e lizdo nėra. Dar kompiuteryje yra tinklo plokštė. Kompiuteris tinkamas darbui, bet yra lėtokas, žaidimams beveik visiškai netinka, nes integruota vaizdo plokštė silpna, be to ji praryja 256 Mb operatyviosios atmintinės. Operatyviosios atmintinės papildymas neišspręs problemų. Daug galingesnio procesoriaus pagrindinė plokštė nepalaikys, o ir dėti čia jos neverta. Pasirinkus galingesnę vaizdo plokštę žaidžiant žaidimus situacija ženkliai pagerėtų, bet jos čia nepavyks įdėti, nes nėra PCI‘e lizdo. Ką gi daryti tokiu atveju?

Galima pakeisti pagrindinę plokštę, priocesorių, operatyviąją atmintinę ir įmontuoti galingą vaizdo plokštę, iš seno kompiuterio paimti korpusą su maitinimo bloku, standųjį diską (mažokas, bet tiks), DVD-ROM ir tinklo plokštę.

Orientacinė projekto sąmata

Nauja detalė Kaina
AMD Athlon II X2 340 socket FM2, Dual-Core 3.2 GHz, L2 Cache 1MB, BOX (procesorius) 97,99 Lt 28,38 €
ASUS AM1I-A / AMD Socket AM1 Athlon & Sempron Processors (pagrindinė plokštė) 88,99 Lt 25,77 €
MEMORY DIMM 2GB PC12800 DDR3/CT25664BA1 CRUCIAL (operatyvioji atmintinė) 66,99 Lt 19,40 €
ASUS 210-SL-TC1GD3-L 1024MB DDR3 (Vaizdo plokštė) 94,99 Lt 27,51 €
Iš viso: 348,96 Lt 101,07 €

2014-09-07

Pasklaidžius kainininkus, galima kokį šimtą litų sutaupyti, be to, galima paskelbti internete ir bandyti parduoti seną pagrindinę plokštę, procesorių bei atmintinę, gal koks nors entuziastas nupirks už kokį 120 Lt ir sumontuos sau kompiuterį kuris jam kainuos tikrai pigiai. Taigi projektas kainuos apie 230 Lt.

Taigi, po revoliucijos turėtumėte tikrai pajėgų kompiuterį, kuri tiks bet kam. Nors jame yra keletas silpnesnių mazgų, tačiau iš naujo sukomplektuotas kompiuteris kainavo beveik trigubai pigiau, nei stovintis parduotuvės vitrinoje. Ekonomika turi būti ekonomiška.